Dar viena pradžia
Po pietų apima didžiulis nuovargis. Reik eit prigulti. Tikriausiai neužmigsiu. Pasileidžiu Linos meditaciją, kuri mane vakar lengvai atjungė. Gal suveiks ir šį kartą. Prabundu kiek pailsėjus. Noriu rašyti.
1. Kaltas žurnalistas
Paulius Cubera nori pakalbinti mane apie praėjusias ultra trail varžybas Šveicarijoje. Sakė jau nebedirba LRT, bet įdėtų mano turinį į Substack. Na, ok. Jis atsiunčia klausimus ir pradedu rašyti. Puslapiai gimsta vienas po kito. Darbai atidėti, užsiimu atrodo niekais, bet negaliu sustoti. Vynioju istoriją toliau ir toliau. Suprantu, kad toks tekstas per ilgas facebook postui ar straipsniui.
Tekstas gaunaisi per ilgas apskritai kam nors skaityti ! Ir per daug mano, kad tiesiog atiduočiau jį Cuberai. Tekstas turi likti mano, bet ne kompiuteryje. Viskas!
Kuriu savo Substack.
2. Ir apie ką čia bus
Labiausiai apie bėgimą, apie trail, apie ultra, apie varžybas . Apie save. Visų pirma sau, o gal kažkiek ir kitiems. Apie sportininko gyvenimą. Sportininkės. Kurios istorija jai pačiai atrodo unikali. Bent kažkiek. Gal tai bus tik laikas su savimi. Gal bus ne dažnas. Nesvarbu. Tegu teka.
3. Kodėl vadinasi 60 metrų
Vilniuje paprastai treniruojuosi ant 60 metų kalniuko ir tikiuosi pasiruošti kalnų varžyboms tikruose kalnuose. Per vieną treniruotę tenka užbėgti 17 kartų, kad supilti savo 1000 m kalną. Bet tai darome visi, kurie gyvename čia, Lietuvoje, ir svajojame skraidyti tikrais kalnais.
Tegu maži dalykai veda mus į didelius laimėjimus. Va, apie tai ir rašysim. Įdomu?
Pamačiusi pavadinimą, pusę dienos galvojau, prie ko čia tie 60 metrų (smegeninė kažkodėl matė stadiono tiesiąją). Pačiai nesujungė. Matyt, labiau Sapieginės Slalomas su 50m+ galvoje sėdi.
Labai laukiu tolesnių įrašų!
Lengvų kojų ir plunksnos!