3:10/km arba nuo ko viskas prasidėjo

hey, tikrai nepamiršau, kad pradėjau šį blogą, bet jei ne atsiradęs subscriberių ratas, tikriausiai dar rečiau prisėsčiau, tai ačiū jums už motyvaciją ❤️

vakar dariau laktato testą ir paskutinį 800 m ratą subėgau 3:10 pace. man tai pasirodė wow. visų pirma, tikėjausi, kad geriausiu atveju bus 3:15. pernai buvo 3:20 ir atsimenu, kad miriau. vakar subėgau 3:10 ir labai oriai finišavau - atrodė, kad galėjau dar 200 metrų subėgt, kad tikrai galėčiau pasakyti, jog 45 metų moteris (aš) gali nubėgti kilometrą 3:10 greičiu.

mėgstu kartelę užkelti laaaabai aukštai, tai jau gulėdama ant volo tikrinau kokiu pace subėgtas moterų pasaulio maratono rekordas. ech, 3:05 greičiu. tai net vieno km neištempčiau?! 🙈 na, gal tada kitąmet 😅😅😅

metų tikslas

2018 m. pradžia. nenoriu to fakto minėti, bet teks, nes jis turėjo įtakos. aš skyriausi. ir todėl (o gal tik todėl) pradėjau sau kelti klausimą: TAI KAS MAN PATINKA, ką noriu  2018 m. tokio nuveikti? sau. dėl Lauros. kodėl to klausimo anksčiau nekėliau, nežinau, matyt patiko būti užimtai vaikais, namais, šeima, santykių problemomis, o save pabuvau pastačiusi į pačią sąrašo pabaigą, o gal manęs net ir nebuvo tame sąraše.

galvojama apie savo 2018 m. tikslus sugalvojau, kad noriu nubėgti 10 km ir dar per 50 min. radau dar tą liudijančią iškarpą. Pasirodo tai nebuvo vienintelis tų metų tikslas, o nr 5, bet kitų keturių neatsimenu, ir greičiausiai nepasiekiau. nes jie nebuvo mano. o gal ne tokie svarbūs.

Patikslinu, kad tuo metu (nei prieš tai) aš nei sportavau, nei mane supo sportuojantys žmonės. Tolima pažįstama Inga Paplauskė kažką ten veikė su tuo sportu, bet tiksliai nežinojau ką.

be išsisukinėjimų

taigi, 2018 m. pradžia ir tikslas bėgti.

- tai kada pradedi?

- hmm…nežinau..

- dabar?

- žiema, šaltoka…

- apsirenk šiltai ir tiek. nesušalsi!

- bet neturiu bėgimo rūbų.  

- o kam tau jie? jei jau nori bėgti, gali su bėgt su bet kokias rūbais, kam čia prisigalvoti.  

- bėgimo batų neturiu!

- kažkokius juk turi, basa nevaikštai. jei tinka ėjimui, tiks ir bėgimui. auniesi, ką turi ir varai!

taip ir išbėgau. prie gero minuso. su dviem megztinais, slidinėjimo striuke, dviem kelnėm, šaliku ir Timberlando batais. 🙈

bėgau Vingio parke siauručiu takučiu palei Nerį. patiko žiūrėti į bėgantį upės vandenį, bėgti kartu tai pasroviui, tai prieš srovę, pamąstyti apie gyvenimą, pabūti gryname ore. supratau, kad bėgimas - tai būdas sustoti, pabūti su savim. dar pamenu, kad man buvo baisiai karšta! suprakaitavo mano megztiniai, prasisegė striukė. bet prasibėgau. nepamenu, nei kiek km, nei kiek laiko. kažkiek. nedaug. namie laukė dvi dukros 2 ir 5 metukų. kol bėgiojau pabuvo auklė. 

tada nesustabdė niekas - nei šaltis, nei maži vaikai, nei aprangos neturėjimas, nei dar kažkas.

ko tu sau neleidi daryti nors iš tikrųjų turi visas galimybes?

o 2018  gegužės 1 dieną prabėgau savo pirmus 10 km Miško trasos bėgime aplink Tapelių ežerą. ruošiausi savarankiškai, ir tai buvo kančia. bėgioti atrodė sunku ir labai nuobodu, vis atrasdavau priežasčių kodėl šiandien nebėgti. Miško trasoje atbėgau  73 iš 121 per 1:06 ,min, tai pagalvojau, kad visai geras rezultatas kaip “nuo sofos” ir nusprendžiau paeksperimentuoti su bėgimu toliau ir susirasti bėgimo klubą, kad man būtų linksmiau treniruotis, nes pati prisiversti supratau, kad negalėsiu. Na ir dar laukė neįgyvendintas iki galo tikslas - nubėgti 10 km per 50 min.

foto iš Miško trasos bėgimo 2018 05 01

o čia foto iš mano pirmo bėgimo palei Nerį 2018 02 03. čia matau save labai pavargusią, nelaimingą. ne dėl bėgimo, o dėl gyvenimo, kurį tuo metu gyvenau…

bet kaip gerai, kad tada taip gyvenau, nes jei ne tai, tai …. 3:10 pace tikrai dabar nebūtų 😅